Aš sode pjaunu žolę,
Galvoje minčių gurguolė.
Beprasmiškai mano
Jaunystė prapuolė.
Nors ir sąžiningai vaidinu savo rolę,
Naktį praleidžiu su savo varguole,
Pusryčiams sukramtau kukurūzo burbuolę,
Bet negarbina manęs nieks
Ant kelių parpuolę.

Ir prie lovio manęs niekas neišrenka,
Lyg aš būčiau koks prietranka.
Jau kantrybė mano išsenka,
Kur, Aurora, tavo patranka?

Sakykit, tai ar nesu aš doras pilietis?
Gyvenu jau visai kaip valstietis,
Pats pjaunu ir sėju,
Savo triūso vaisiais mintu,
Neturiu sau ponų kitų.

Nežinau, ką dar žmonėms pasakyti?
Gal visi meskit rūkyti?
Smegenis savo išvėdinkit,
Arba naxui visi pradinkit.

O aš čiulpiu žolę,
Tą, kur nupjoviau sode.
Kažkas per pusę valgo burbuolę
Su mavo mylima varguole.