Aušros rūku diena
nedrąsiai brenda
dangaus skliautu, laukais.
Slenka per tylias gatves.
Pablyškusi ji braunasi pro langą.
Tuoj gailias rasas numes
ant stogų, bokštų,
grindinio akmens...

Ir kai aušra pilnai įsidienoja,
atskleisdama gražumus nakties,
gera jausti ir žinoti –
gyvenimas dar tęsiasi išties.