Krenta  žiedlapiai – baigės nektaras,
Meile mano, kodėl taip liūdna?
O ir aš tarsi viską pardavęs –
Meile mano, likai man viena.

Lyg abu išvaryti iš rojaus,
Ko taip skaudžiai širdy neramu:
Ar išauš mums žadėtas rytojus,
Kai nyra kelias į šėmus rūkus?

Neliūdėk, meile mano, nereikia –
Juk mylėjom ir tai vien svarbu.
Na ir kas, kad darganos merkia
Ir kad šalnos nuskabo lapus.

Kad sustingusi ašara spindi
Kaip žvaigždė nuostabiai artima...
Ir kad lūpose žodis užstringa –
Darganoj mes abu, mylima...