Paženklink mano kaktą žemės vandeniu žaliu.
Išpink kasas į juos paleisdamas žolynus.
Lietus teškėjimu mane pridengs ir vėju paukščio sparno.
Aš eisiu šiąnakt apdainuoti savo mirusių.
Dirva rūgščiai jau kvepia mano rankos, lėtas lūpų vingis.
Akacijų lengvi žiedai akis aklai užsnigo...