Pažersiu džiaugsmo perlų
Vakaro dangaus skliaute.
Priglusiu kur nėr šešėlių,
Gal būsiu amžinai jauna.

Iškeltos rankos remia
Perlais nusėtą dangų.
Džiaugsmu gaivinsiu žemę,
Sutrypsiu kojom speigą.

Prakalbinsiu visatą,
Paukštį sūpuosiu delne.
Tempsiu per lauką tamsą,
Rasiu paklydusį tave.

Pavydėsiu saulės tako
Virš skausmo ir nevilties.
Išsiplėšim iš laiko rato,
Basi pabėgsim iš nakties.