Akmuo kertinis laisvo žodžio
Su antrankiais erškėtrožių, šviesoj
Prikalta ant pušinio kryžiaus,
Kovojai nykstančiom tiesom.

Iš tavo lūpų liejos eilės,
Klaidžiais takeliais tu ėjai,
Bet niekada gimtųjų žodžių
Neplovei pasislėpus vakarais.

Į žmones išėjai be baimės,
Išringavai gražiausias tu dainas.
Ir tūkstančiai lietuvių lūpų
Mužikiškai kartojo net maldas.

Išsišakojo tavo auganti galybė
Tamsiausioje lietuvio kertėje,
Nušvito akys tavo liūdnos,
Ir nužengei ant mūsų lietuje.