Per daug sunki lygtis, kai daug nežinomųjų,
Kai laimės formulėj konstanta – tik jausmai,
O mintys padrikos po galvą nuolat zuja –
Neužmingi, nors žiauriai pavargai.

Jauti po kojomis likimo slaptą srovę.
Kokia pagunda krist – tegul tave ji neš,
Nes dvasios pamatus mūša seniai paplovė –
Grynais juk mokame už savo svajones.

Gal melavai, kai keikei aukso stabą,
Nes štai diena, kai pristigai jėgų,
Kai  juslės alkstančios orumą skaudžiai bado.
Sunki lygtis. Jeigu... Jeigu... Jeigu...

O kur Viltis, Tikėjimas? Kur Meilė?
Ieškok savųjų Angelų sargų,
Nes jie paslėps ir degtukus, ir peilį,
Kai  pripažinsi: „Senatve sergu..“