kada išgirsdavau armošką
nustygt namuose negalėjau
nes Jadzė pasimelžus ožką
į gegužinę išskubėjo

čia visas kaimas susirinko
kas šoko kas tiktai stebėjo
mergų gražių tiek daug aplinkui
bet Jadzę tik šokdint norėjau

kaimynų Jadzė  tai pagunda
dėl jos ne vienas seilę rijo
ne vienas bernas susigundęs
kitus šalin su kumščiais vijo

gaidžiai jau skelbė naują dieną
kai baigės kaime gegužinė
kas dviese o kai kas po vieną
namo per rasą taką mynė

tik mes kaip nenormalūs
penkiese Jadzę palydėjom
o palydėję su štaketais
mes santykius išnagrinėjom

per ją kentėjo kaimo tvoros
ir bernams šonkaulius skaudėjo
o ryte Jadzė per šventorių
išpažinties bažnyčioj ėjo