Iki gelmių atsivėrė dangus
Ir žvaigždė krisdama suspindėjo.
Šiam pasaulyje gimė žmogus,
Naujas ratas kažkam pajudėjo.

Vėl nukrito rytinė rasa
Savo pirštais lytėdama saulę,
Su kiekviena aušra ir žara
Tu pamilsi pasaulį iš naujo.

Tu ieškosi žinojimo šydo
Ir pajusi pasaulį jausmais,
Tu tikėsi tiesa nerašyta,
Pasislėpusia po melo stiklais.

Atsisėdęs ant slenksčio nutrinto,
Lyg per stiklą pasaulį matysi.
Gal kiek iškreiptą, gal padabintą,
Širdimi visa tai pataisysi....