suprask mane

Suprask mane,
Juk aš – tik nuodėmingas žmogus,
Aš – ne paukštis
Ir skrist negaliu,
Jei galėčiau, neabejok, skristumei ir tu.
Ar pro langą,
Ar nuo olos žemyn galva –
Visiškai nesvarbu,
Bet jei aš būčiau paukštis,
Mes tikrai skristume kartu,
Nes tu žinai, kaip tavęs nekenčiu –
Kaip baisiausio košmaro,
Pabudinusio vidury nakties.
Aš tavęs nekenčiu
Kaip tos kelionių agentūros,
Kuriai gaila buvo palikt mane svajonėj
Bent vienąsyk...
Bet ne, kur tau...
Taip ir tu...
Taip ir tavęs aš nekenčiu.
viktoria