O Ji praėjo,
Neatsigręžus nužygiavo betoninių kaladėlių vedama.
Ir Ji išėjo,
Tarusi man kelis karčius žodžius ryte
Ir palydėjus išmintingu žvilgsniu vakare.
Rūpesčių apniukusiu veidu
Ji ėjo nešina ryšuliu,
Kurį vadino savo nuotykiu.

Taip, tai buvo Diena,
Šiandien Ji kitokia negu vakar,
Šiandien Ji ypatinga.