Namai buvo tušti taigi užlipau į savo kambarį ir išsitraukiau knygą iš kuprinės. Pavarčiau ją, apžiūrėjau paveikslėlius, gražias merginų nuotraukas. Nusprendžiau versti knygą iš pradžių ir daryti viską, kas joje parašyta. Pirmasis skyrius buvo apie nagų priežiūrą. Pamirkiau savo rankas vonelėje su soda, nusikirpau nagus, atstūmiau odeles, išsivaliau panages. Pasiėmiau savo nagų lakų dėžutę. Tačiau visos spalvos buvo juodos, o man to nereikėjo. Užėjau į Samantos kambarį pasiskolinti lako. Radau šviesiai rožinį laką. Tai mergiotei, kokia buvau, ši spalva būtų buvusi lieva, tačiau naujajai man ji puikiai tiko. Nusilakavau nagus ir su juodu laku išsiraižiau gėlytes. Mano nagai atrodė pritrenkiamai. Lyg ką tik būčiau iš salono. Pagalvojau, kad šiandienai užteks, tačiau susitvarkiau dar ir kojų nagučius. Išgirdau, kad kažkas grįžo, taigi savo knygą paslėpiau po drabužiais spintoje. Kambarį papurškiau kvepalais, kad nesijaustų lako kvapas.
- Labas, Jūrate, – pasisveikino mano mažoji sesutė.
- Labas, kaip sekėsi mokykloje? – pasiteiravau jos.
- Aš neinu į mokyklą! Aš einu į darželį! – paaiškino ji man. Gal geriau – išaiškino.
Kai Samanta nulipo į apačią, nunešiau jos laką į vietą. Ir nulipau apčion. Grįžo mama su pilnais krepšiais maisto, kad net panešti sunkiai galėjo. Padėjau jai iškrauti juos.
- Jūračiuk, štai tau pinigai vakarėliui, – padavė man mama 20 litų.
Aš pasakiau ačiū. Nusprendžiau jai nieko nepasakoti apie auklėtojos draudimą. Taigi aš nusprendžiau už pinigus nusipirkti nagų lako arba kosmetikos naujajai sau.
   Grįžusi į kambarį pradėjau mokytis. Išmokau istorijos datas, perskaičiau literatūros tekstą, išsprendžiau matematikos uždavinius. Net nesitikėjau, kaip man gerai sekasi matematika. Nė viename uždavinyje nebuvo to, ko nesuprasčiau. Jaučiausi labai pavargusi, tačiau nusiprausau ir persirengiau pižamą. Jaučiausi lyg ta pati, bet kita.
    Ryte atsikėliau, kai tik suskambėjo mano žadintuvas. Apsirengiau tuos pačius rūbus, nes neturėjau kitų. Pavalgiusi nuskubėjau į mokyklą. Prieš pamokas užėjau pas tetą Vilę. Paprašiau jos, ar negalėtų ji man parūpinti kokio darbo savaitgaliui. Labai norėjau užsidirbti pinigų. Ji sutiko man pagelbėti. Pasakė pagalvosianti ir paskambinsianti, jei koks darbelis būtų. Padėkojau jai ir nukulniavau į mokyklą. Prie laiptų stovėjo Aivaras. Jis atrodė labai gražiai. Vilkėjo Dolce & Gabbana palaidinę ir matėsi, kad naujausios mados džinsus.
- Labas rytas, miegale, – pasisveikino jis.
Aš atsigręžiau atgal pažiūrėti, su kuo jis sveikinasi, tačiau nieko nebuvo išskyrus mane. Palikau jį stovėti ir įbėgau į mokyklą. Negalėjau leisti, kad Lina mus kartu pamatytų. Atsistojau prie klasės ir laukiau skambučio, kuris tuoj turėjo būti. Pamačiau ateinatį Aivarą kartu su Lina ir dar susikibusius rankomis. Mano skruostu ėmė riedėti ašaros. Greitai nubėgau į tualetą ir bandžiau susitvarkyti taip, kad niekas nepastebėtų, kad verkiau. Atėjau į klasę ir atsiprašiusi už pavėlavimą atsisėdau į suolą. Buvo dailės pamoka, taigi piešėme draugystę. Neturėjau ką piešti, nes draugų neturėjau. Nutepliojau mergytę, kuri rankose laikė labai jau apdriskusį meškiuką. Padariau taip, kad mano mergytė verktų.
- Vargšelė, tu neturi draugių, taigi pieši meškiuką, – pasišaipė iš manęs Lina.
Neatsakiau jai. Nemačiau prasmės dabar su ja kariauti, pamaniau, kad bus geriau palaukti, kol tapsiu gražuole.
   Po pamokų nulėkiau į artimiausią parduotuvę ir nusipirkau melsvą nagų laką.
   Grįžusi namo atsiverčiau savo knygą ir jau atverčiau antrą skyrių, kuriame pasakojo apie plaukus. Nuėjau į vonią ir nukirpau savo ilguosius dredus per pusę. Tada likusius dredus išploviau mamos šampūnu sunkiai tvarkomiems plaukams. Knygoje buvo rašoma, kaip išsileisti dredus. Aš taip ir padariau. Mano plaukai buvo garbanų kalnas, tačiau nebe dredai. Gailėjausi nukirptų plaukų. Savo garbanas nušukavau ir susirišau į kasą. Atrodžiau visiškai nauja asmenybė. Išsivėriau didelius auskarus iš ausų ir įsivėriau auksines gėlytes, dovanotas mamos. Išvėriau auskarą ir iš antakio bei lūpos. Gailėjausi, kad kadais juos įsivėriau. Išgirdau trinktelint duris. Supratau, kad grįžo Samanta su tėčiu. Nulipau į apačią ir pasirodžiau jiems.
- Tu Jūratė? – apsimetė, kad nepažįsta manęs mano mažoji sesutė.
Neatsakiau jai, nes jaučiau, kad ji čia ironizuoja.
- Jūrate, tu labai gražiai atrodai be dredų. Kaip tau pavyko juos išsileisti? – domėjosi mano pakitimais tėtis.
Viską jam papasakojau. Tėtis mane apkabino, ir aš pravirkau. Nežinau kodėl, tačiau jaučiausi, kad per greitai norėjau užaugti. Grįžo mama. Ji pamatė, kad verkiu, todėl ir ji mane apkabino. Jaučiausi tokia mylima. Niekada tokia nesijaučiau. Galvojau, kad mano šeima manęs nekenčia, tačiau dabar žinau, kad klydau. Buvo jau vėlu, taigi nuėjau miegoti. Labiausiai nerimavau dėl bendraklasių reakcijos. Tačiau pasiryžau būti stipri.