Birželis nebeleidžia saulei pamiegoti:
Pavargusi nukrito - vėlei keltis liepia.
Lyg pasakoj - aplinkui vien žalia paklotė,
Akis užmerk ir pulk, ir krisk į minkštą glėbį.

Akacijai įsegęs auskarus gelsvuosius
Jis pievoj kvapnų šieną džiūstantį išvartė.
Miške, po šimtamečiais ąžuolais ir uosiais,
Stebuklų nakčiai ruoštis ragina papartį.