Beribės ir beprasmės maldos į tave,
Mane lėtai sudrasko.
Užčiuopus laimės gyja užnuodytam laike,
Aš subyru tavam delne.

O tos mano kvailos svajonės,
Tau kaip gurkšnis paprasto vandens.
Aš labai ilgai norėjai,
Paragaut jo iš tavęs.

Nes juk nebūna,
Taip blogai kaip tu sakai.
Tik būna naktį liūdna,
Kad ne su manim tu tai tarei.

Aš tai pavadinti galiu,
Tik niekaip nerandu tam žodžių.
Gal tai kaip vandenynas didelė,
Krūva jausmų pintinė.