Voras narplioja siūlą ant lango,
Tarsi kalba be žodžių: \"Esu!\"
Savo grotomis dengia man dangų
Ir nemąsto, kad šiapus tamsu.

Ne kalėjimas, mielas voreli,
Tu bent saulei takelį palik.
Pilką dieną, kai skauda, kai gelia,
Mano sielą verčiau užadyk.