Išrašyti žodžiai iš dausų,
Ramiai juos parskaitai tik Tu.
Be išvedžiojimų visų
Tu tyliai nusijuoki balsu.

Skaitai taip nuoširdžiai, lėtai...
Atrodo, kad tai tęsis amžinai.
Bet realybė kitokia,
Mes tik nerimtai žiūrime į ją.

Juk Mums užtenka saulės spindulių,
Švelnių žvilgsnių ir juokų.
Nors ir nenorime Abu,
Vaikystė baigėsi su pasaka vaikų.