– a u  g i j a*
– v y d i j a*
– n a u g i j a*

vėtrungės spengia
ant stogo
kopgalio kanklės –
į dangų
saulė virš skaisgirio –
uoga

skauda įskaudintus
konus –
smūtkų rasom
užkapotus
ir varijuoja
čakonos –
slenkančių klampsmėlių
puotos

svidinos akys
kurėnų –
šviesą praleidžiantys
kūnai
nosis į žvaigždę
įrėmę
aprauda patį
gerumą

slenka smėlynų
karūnomis
išsižadėjimas
visiškai
daikto. savęs –


tik orumas
smelkias šventėjimo
kryžkryžiais
– a u g i j a
– v y d i j a
– n a u g i j a

žodžiai. ne tie –
išsakytieji –
spengia labiau
kurie tyliai
konais kojūgaly
švyti
ir susimąstymą
saugo
savo dermės
neišduoda

– a u g i j a
– v y d i j a
– n a u g i j a

vėtrungės spengia
ant stogo



č a k o n a  – sen. ispanų šokis, pamėgtas daugelio kompozitorių kūryboje,
17—18 a. kaip variacijos su besikartojančia boso tema (J. S. Bachas)

Prūsų prokalbės žodžiai:
a u g i j a – kas auga, gyva, keičiasi
v y d i j a – kas viduje, mumyse
n a u g i j a – kas neauga, negyva