Nes nebūna laimingų dienų,
Kai maži vaikai basi
Nelaksto vėjo tiltu.

Nes nebūna pasakų tikrų,
Kai suaugę žmones
Nesusitinka prie vartų angelų.

Nes aš netikiu,
Kad kai būnam laimingi,
Atsiranda daug drugių.

Nes kai kiti vaidina,
Ir kai kaukes pasigamina,
Nelieka nuoširdžių žmonių.