išmėtytom paslaptimis
gyvendamas ne savo
ir ne kito paliktam pasauly,
atsklendžia į taviškį

čia svajos ir jausmai
dar uždaryti
dėžėje, kur nieks
nelindo amžius.
įsisuko.

tuomet jau
visa tai pavirs
beverčiu, neapsakomai
skaudžiu sapnu,
po niekur išsklaidytu

ir atsibusi jau
išmėtytom paslaptimis,
o visa kita
prisiminti nejauku.
vėl vėjas ūū... tik ūū...

pūstys ir mėtys.