Esu žmogus,
Dvasia gal būsiu tik rytoj,
Gyvenimo traukinys sustos
Nežinomo maršruto pabaigoj.
Šioj kelionėj gėris ir blogis kariaus
Dėl mūsų aistringų širdžių,
Čia vagonų bus daug-
Juodų, dulkėtų, cypiančių,
Jie dundės ir judės,
Į priekį juos trauks garvežys,
Į kalną, pakalnę – kol ratai riedės
Ir bėgiai išklerę laikys.
Stočių bus visokių -
Pirma, antra, vienintelė, brangi,
Skaudi ir galutinė-
Jos visos pasimes laike.
Prie pavardės išliks tik dvi -
Pirma ir paskutinė...