ach kokiu žvilgsniu aš palydėjau
nueinančią tylia alėja
jau rodės plėnys išdūlėję
rudenio darganoto vėjo

lyg saulės spindulys į prieblandą alėjos
šilko klostėmis apėjus
grakšti žaisminga paslaptinga fėja
užvaldė žvilgsnį užkerėjo

iš kur tiek burtų paslapčių pasėmei
žavi galvutė akių mėlis
ir neskubriai kulniukų adatėlėm
tolsti prieblandoj alėjos

be nuovokos vien nuostaba regėjos
nebuvo darganoto vėjo
po šilko klostėmis aistra spurdėjo
žvilgsniu žaismingu glamonėjau

ach kokiu žvilgsniu aš nulydėjau
nueinančią tylia alėja
rodos meilė vėl šalia praėjo
apstulbusį paliko nepastebėjo

ach tas vėjas vėjas vėjas
nuskuodė tuščia alėja
pavijo užsimiršo apsivijo
klostėse baikščiai blyksėjo

paliksi atminty kamėja
vakaro sardonikso slėpingo
ilgesys vėl įžiebė užliejo
rudenį darganotą vėją