kai nuovargis
virsta elektros lempute
jis jau neapšviečia kelio
prožektoriai apsimeta
akimis neregio
siela papildais
maitinasi
delnuose augina pipirus
jie slopina
gėlės šauksmą
užriša akis
ausyje kalbanti gyvybė
suklumpa
trūkinėjantis dusulys
atneša ženklą tylinčiam
nukapotos bėgančio
garnio kojos
šaltinis
lūpom pamėlusiom
aukurą bando nuplauti
pranašas
atsukęs nugarą
rankose akmenį šildo

juodi pipirai dygsta