Ačiū
Oi, kiek daug man reikėjo,
Kad laiminga vėl būčiau –
Tavo žvilgsnio ir rankų
Kasdienybėj pilkoj.
Palytėjai mane
Ir rusenti pradėjo
Jau prigesus širdis
Neviltin įstumta.
Aš glaudžiuos.
Aš laiminga.
Ačiū tau,
Kad mane supratai.