ir
Kartais atrodo, jog laikas sustoja,
Ir, rodos, nebenori, kad jis sugrįžtų,
Ir šauki nebyliu balsu,
Ir niekas tavęs negirdi,
Ir verki ledinėmis ašaromis,
Ir niekas tavęs nemato,
O kai širdy užgęsta
Blykčiojusi ugnelė,
Prarandi tą viltį, tikėjimą
Gyventi toliau...