Mėnulio dukra
Mano mylimas.
Tu dar mažas. Bet kas gi neužauga?
Tiesą sakant, Tavęs dar net nėra... Bet Tu jau tūkstančius kartų esi gimęs mano-Tavo svajonėse. Tose svajonėse gimiau ir aš. Tavo mama.
Tikiuosi, leisi man ja būti. Būti ja labiau, nei esu dabar...
Mano mylimas.
Jau dabar Tavęs meldžiu man atleisti. Už meilę. Kuri kartais tiesiog neleis atsikvėpt ir įkvėpt.
Atleisk.
Žinau. Esi mano mylimas. Bet ne MANO.
Aš tai išmoksiu. Tu dar daug ko mane išmokysi...
Stebuklėli.
Išduosiu paslaptį – Tavo mama iš mėnulio. O Tavo senelis – mėnuo. Esu mėnulio dukra. Esi mėnulio vaikaitis.
Mano mylimas.
Kai tik panorėsi
Pabėgt iš svajonės...