Kojos girgžda,
Protas sudusęs,
Patalai išgulėti.
Rombais nusitęsia
Antklodė pradvisusi,
Patalpa keturkampė.
Už lango žiema,
O čia – nesuprasi,
Malkos nespragsi.
Už sodo likęs žiemoti
Besparnis žemės paukštis
Nutilęs, nurimęs.
Senas. Pasenęs.
Plunksnelę ne vieną praradęs.
Dabar tik sniegas atstoja baltus marškinius,
O veidas be kraujo lašelio.
Rauda giliai įsprausta už laiko klosčių,
Sąnariai suvaitoja,
O kaulai sudūlėję retkarčiais sukrenkščia,
Birdami į šipulius.