Aš sutverta mylėt
Dabar
Vos tik pratrynus uždulkėjusias
Akis
Visiems baltuosius tiltus
Tiest
Jokios tamsos net kertėse
Palikt
Nebegaliu dangstytis netiesos
Drumzlėm
Ir jokio atlygio neimt už
Šviesą
Jausmus supančioti kitų
Tik
Aš Jums šviesą nešt turiu.

Aš kaip Hidalgė nemirtinga
Malūno
Sparnuose skrendu skrendu
Mylėdama
Jaučiuosi AŠ turtinga
Nors
Delnuose tik šviesą TETURIU.

Beprote mane žmonės
Laiko
Bet būt kitokia negaliu
Nuplauta
Krikšto mano siela
Juk aš turtinga iš tiesų!!!