Didvyris
Vidury rasos
Dar daugiau drąsos.
Ten, kur pienės šoks,
Kirmėliukai plos.
Vidury rasos
Tiek daug tiesos.
Horizontas skaidrus
Susirenka krištolinius lašus.
Vargdienė žemė alsuoja
Baltu rūku,
Padūkęs vėjas važiuoja
Paspirtuku.
Maži trys rateliai
Sukasi, dyla,
Verkia ploni medeliai,
Kam vėjas kyla.
Išpūtė rasą,
Nudraskė medžius,
Išsklaidė rūką,
Susirgdė pienės vaikus.
O kirmėliukas buvęs drąsus –
Išsitiesė, pasidarė tąsus,
Kišo koją į vėjo nasrus,
Paspringo begėdis – kartus.