Keista tremtis, kurią pasirinkau.
Tvorų nėra, tačiau nėra kur eiti.
Tiktai svajonės kyla lig dangaus,
Užprotestuodamos belaikę laimės baigtį,

Akylas sargas, stebintis mane,
Per metų dešimtį, deja, toks pat ir liko.
Draugai toli.Toliau už svajones.
Kur investuoti paskutinį litą:

Važiuoti? Skambinti? Išsiųst telegramas?
Sukraut į šūsnį parašytus laiškus?
Keista tremtis.Ją renkas ne bet kas,
Nebent tasai, kam eiti kur, neaišku.

Sumišęs protas? Padriki jausmai?
Pro šalį veda piligrimų kelias.
Ir tamsoje pasirenku ūmai
Ne šviesą švyturio, bet Vėlinių žvakelę.

Stovėt ir laukti tampa per sunku,
Kai supranti, kad nieko nesulauksi.
Su tremtimi dabar nesutinku,
Bet pasmerktųjų niekas juk neklausia.

Nedraugas sargas visiškai ramus -
Takai seniai į praeitį užžėlė.
Aš keikiu karceriu pavirtusius namus,
Kur meilė mirė ir neprisikėlė.