Laki vaizduotė. Nebūtinai šizofrenija. Bet kuo tik nesutinki būti vardan Šventos Ramybės.
Tėvas pardavė sūnų. Žmona išdavė vyrą. Draugas pražudė draugą. Buvo tokie laikai. Ir tikrai ne dėl Šventos... Greičiau patogios. Kuri daugeliui peraugo į letargo būseną. Toji būsena neliko nepastebėta... Metai iš metų parazitavo, kol tapo paveldima. Paklauskite ir galbūt išvysite baimę motinomis netapusių akyse...
Isteriškai verkiu. Teapleidžia mane Šventa viltis. Jau nebestebina kvėpavimas į nugarą iš sudžiuvusių plaučių. Per tokias kančias keliauju į Letargo kraštą. Nemanau, kad ten pateksiu. Anot Kamiu – dalis tiesiog nėra sutverta virsti skrandžio turiniu...
Draugai, visi mes susirinksim Vasaroj... Gal tapsim Šventesniais. Gal mūsų šizofreniškos svajonės nuves į pasimatymus su Čiurlioniu. Gal sapnuose mazgosim Raskolnikovui  kojas.

Ramiai, bičiuliai, ramiai.