kiek visko čia daug
aš iškart apsvaigau
nuo gausybės spalvų
nuo erdvės ir garsų
bet kaip čia trošku
nuo puikybės ir pikto
nuo savivalės
ir apsirijimo
žemė
Žodžiui kurti
ir užkimusi

aš ir ten
pirmapradžio vandens
čia atgimsta pasaulis
apsivalęs
piktas į dumblą nusėda
maurų tamsoje be šviesos
paslaptyje
atgims skaisčia gelme
žvaigždynų ūkuose
čia nėra to
ko žemėj per daug
kūniška laisvė apgaulė
baltas baltas kaulas
mirties glėbyje aš apsvaigsiu

bet aš atėjau
kitoks kaip smiltis
ar spindulys
lašelis vandens
aš iš jo išlipau
žėrintis žvynais
IXTIS*

žmogaus daugiau
ilgai tylėjęs
prabilsiu
kas buvo tik kūno
šešėlis
taps savastimi
žmogaus didybės rūmu

*IXTYS – gr. Žuvis, vienas ankstyvesnių Jėzaus simbolių
                  gr. Jėzus Kristus Dievo Sūnus – Išganytojas.