Ten kur tuštuma,
Mano kambarį pasislėpus po antkkode,
Gitaros stygos verkia už mane.
Nieko nebėra, daiktai išnešti,
Namus tuoj paliks visi.
Tik tuštuma, viena liks,
Pasislėpus po antkolde.

Pr.:
Groki už mane įtemptom stygom,
Rėksiu į tave.
Šauksiu, gal šnabždėsiu,
Bet vis tiek tave prišauksiu.
Noriu pasakyt, kad nekenčiu, nekenčiu.
Tavo mėlynų akių.
Nes pilkai žalios akys,
Skęsta tarp jūros bangų.

Žmonių minioje aš pamesta,
Ir net tuštuma surast nesugebės.
Ji negalės.
Pagunda vėl išblės.
Ten kur nėra jokių kelių.
Aš pasislėpsiu,
Nes ten tamsa, ten tuštuma,
Ir vėl užvaldys mane.

Pr.:
Groki už mane įtemptom stygom,
Rėksiu į tave.
Šauksiu, gal šnabždėsiu,
Bet vis tiek tave prišauksiu.
Noriu pasakyt, kad nekenčiu, nekenčiu.
Tavo mėlynų akių.
Nes pilkai žalios akys,
Skęsta tarp jūros bangų.