... mes lyg vienuoliai
bernardinai,
pamiršę įžadus,
kaltes - - -
pametę abitus,
ant kelių
prieš tavo
įstabias vertes - - -

aptarinės šį paklydimą
miestelėnai,
supras poetai - - -
smerks pirkliai,
tik, laikui bėgant,
šitas jausmas
stiprės kaip vynas
požemiuos giliai

aistra, viduramžiuos
užgimus,
kada aplenks –
kada lydės

nesenstančiai - - -

į grindinius
kaukšės kulniukai,
kis metai –
veidrodžiai – veidai,
o tavo formų
tobulumas
svaigins mus kaip
lengvi nuodai...