Baltos kibirkštys jau lekia. –
Tu dėvi žiedų suknia!
Dar pašoki žaliaake,
Tu – manos širdies viešnia.

Kaip norėčiau būti vėjas
Toks pat jaunas kaip kadais,
Netesėt, ką pažadėjęs
Ir su garbanom pažaist!

Baltos kibirkštys vis lekia. –
Štai, žiedų aplink apstu!
Dar pašokim, žaliaake,
Baltą šokį – aš ir tu!