Ištirpusio laiko kelyje

Ištirpusio laiko saujoje ašarojanti praeitis.
Slenkančių dienų tėkmėje randu vis naujai save.
Dienos virtusios metraščiais suvyniotos, paslėptos
Glaudžiasi užrakintos mano sąmonės skrynioje.

Nakties tyloje, užmigusių durų sapnuose,
Mintys prisikelia.
Sąmonės pirštų, demoniškų prisiminimų užribyje
Tie patys klausimai.
Išvargusios nakties sapnuose skaitau save.
Sudėlioju:už, prieš.

Prisikėlusių spalvų vaivorykštėje - malšinu troškulį.
Tylus svirplio tiksėjimas pritaria.
Minčių voratinklyje pinasi žodžiai.
Tonacijos pasiekia girdėjimą laike.
Nesuskaičiuojami užraktai - atrakinami.
Siautulingi demoniški klajokliai užsupa mintis.

Lytėjimuose pasilieka laikas.
Nakties pirštai atsitraukia.
Klajojantys šešėliai pasiima.
Prakeiksme vis naujai
Ryto laukime
Šviesa
Esu.
Sutemų Sesuo