net jei ir prasilenksim
tik vėju per pečius
karaliaus purvinais skvernais
rudens
žibintų apšviesti
bemiegių gatvių tylumoj
kaip lapai du
paklydę jūroj
be švyturio
ir be krantų
tamsios balos
net jei ir myliom
tarp dviejų sparnų
mes tolimi pasauliais
vis
vienu mostu
ten
virš debesų