Iš tylos tau paimsiu šilumą.
Nors ji ja ir nesidalina.
Iš tylos paimsiu garsą,
Jis bus mano dainai skirtas.

Ir tik dėl to, nes tu man brangiausias,
Iš tylos paimsiu pasaką.
Kad tu miegotumei saldžiai,
Tau ją paseksiu prieš miegą.

Dėl to, kad iš tylos pėmiau tai, kas jai brangu,
Dabar save jai atiduodu,
Nes noriu, kad gyventum tu
Toj pasakoj, kurią aš tau skiriu.