Tamsoje
Karšta kakava kvepiančios akys
Stebėjo tylą, nes buvo apakę.
Be žvaigždžių šokoladinės naktys
Neleido pamiršt, ką kadais buvo matę:
Kad rožėm kvepianti meilė
Kadais raudonai žydėjo.
Kad juoką skleidžianti laimė
Kadais šypsenom spindėjo.
Galėjo regėt, saulė kur dingsta,
Dabar tik girdėt, kaip šiąnakt ji tirpsta.
Galėjo regėt mėnulis, kaip gimsta.
Beliko girdėt jo pirmąjį klyksmą.