ir jeigu sudegiau eilinį kartą
vėl dūmų kamuoliu
išeina vakarykščiai pelenai
liepsnos tik pėdsakais ant veido
tupia pilkuma kaip rūkas
tyla tarp mūsų
pavėluotai suprasta
skliautų skliautais šviesiausių atspindžių
tiesos akivaizdoj
aš kaip žaizda
gyju