Ne viską, oi, ne viską aš žiemai išsakiau.
Dabar – žiedeliai tviska, širdelėje jaukiau.
Saulutė šypsnį siunčia – ant lūpų jį nešuos.
Jau knibžda skruzdžių tuntai takelių pakraščiuos.

Seniai ištirpo gruodas, nėr liūdesio spalvų,
Putoja jaunas sodas žiedeliais obelų.
Žiedais išbalęs rūkas ir klaidžioju jame                        
Lyg pūgoje paklydus sniegely puriame.

Užkliuvo baltas vėjas už žydinčių šakų,
Lyg būt nusižiūrėjęs gražiausią iš visų.
Darbštuolės bitės neša pilnus ąsotėlius
Ir varvina po lašą į korio indelius.

Kai lietūs sodą prausia, pravirksta jis kaltai.
Greiti upeliai plaukia linguodami baltai.
Balti sapnai gegužės, balti balti labai,
Kai žiedlapiai nukrinta pabąla net laukai.