Giesmių giesmė    8,10
         „Aš esu siena,
          O mano krūtys kaip bokštai
          Dėl to jo akyse
          Aš esu ramybės šaltinis.“


Jei Tu esi siena,
aš turiu ją įveikti.
Jei Tavo krūtys bokštai,
aš stengsiuos į juos įkopti.
Jei Tu esi ramybė,
tai sakyk, kas tada meilė?

Jei ramybė yra meilė,
tai sakyk, kas yra mirtis?
Mirtis ir meilė - dvi priešybės
nesutaikomos.
Kaip meilė ir rimtis:
ramybė reiškia meilės mirtį.
Saliamone, tu nebuvai išmintingas.

Meilė - gyvenimas.
Gyvenimas - ne mirtis.
Mirtis yra ramybė.

Jei aš įveiksiu sieną -
mirtis.
Jei įkopsiu į bokštus -
mirtis
Kol mylėsiu -
gyvenimas.
Gyvenimas - siekis,
Siekis - ne ramybė,
Siekis - audra.
Audra yra meilė.

Nei vienas mylintis
neįveikė sienos.
Nei vienas mylintis
neįkopė į bokštus.
Nei vienas mylintis
nesurado ramybės.
Ramybė - mirtis,
Siekis - gyvenimas

Užgesink liepsną -
liksi tamsoje.
Patyręs palaimą -
nužudysi meilę.
Mirtis -  
kelio pabaiga,
Meilė -
nerimastingas mirtingojo
kelias.

Saliamone, turėjęs tūkstantį sugulovių
ir manąs įveikęs sienas ir bokštus -
menka tavo išmintis, patyręs palaimą glamonių
tenkini kūną numarindamas siekį:
meilė - gyvenimas,
gyvenimas - pragaro vartai -
visos pergalės menamos.

Jei meilė stipri kaip mirtis,
Mirtis - manojo aš auka,
Besąlygiškas kito pakylėjimas.


Tebūnie siena neįveikiama,
Tebūnie bokštai neįkopiami,
Tebūnie Tu nerimo šaltinis,
Ramybė - meilės mirtis.


Bet,
Jei Tu - siena,
atitverianti pasaulį,
Jei Tavo krūtys - bokštai,
užstojantys dangų,
Jei Tu - ramybės šaltinis,
teikiantis palaimą,
Vadinasi, Tu -
mano mirtis...
Kaip gi galiu iš mirties
mylėti Tave?..

Giesmių giesmė,
8, 12
Ji
„Savo vynuogyną aš pati prižiūriu!
      Tu, Saliamone, gali turėtis
                 tą tūkstantį,
o vaisių prižiūrėtojai du šimtus!

8, 13
Ji
Skubėk, mano mylimasis,
       būk panašus į gazelę
ar jauną briedį
kvapiuose kalnuose.“