Blėsta vakaro žara,
Plėšdama smuiko stygą.
Verčia ežerus krauju putotis,
Kur įkalta sena vaiko vinis.

Šitos raidės – jos neypatingos
Bet vaikystei – svarbios svainės.
Lėktuvėlis sulankstytas guli
Balto popieriaus lape.

Kas pasvėrę natą
Tirpstančia
Ant balto tyro sniego,
Tas iš žalčio posmus sėmės.

Krenta do re mi fa sol
Ant mėnulio tilto
Strofos, kurias pamažu
Kam rašyt,
Jei su raidėm ir vaikystė baigės?