Išnykusioj tautoj
Radau ramybę...
Fleitos garsai,
Taip ilgesingai
Sieloj susipynę,
Išsiveržė, tarsi
Vulkanas, iš gelmių.
Ir šovė greit,
Į neregėtą aukštį.
Uolų viršukalnėj,
Aukštai iškėlus galvą,
Lyg erelis,
Sparnus skrydžiui
Išskleidžiu...
Lai neša vėjas!
Glosto ilgesingai.
Palaima skrydžio
Plėšosi krūtinėj,
Ieškodama spragų.
BŪTIS IR NEBŪTIS.
Į vieną susipynė.
Krentu žemyn
Baltais purslais.
Nuo uolos krašto,
Mirtinai stataus.
Virstu kriokliu.
Didžia jėga į putojančią,
Nerimastingą upę.
AŠ ČIA ESU!
Išsiveržia  slopinta
Aimana, atsirakinusi
Širdies kertes.
Krykščiu - iš naujo gimusi!
Laiminga, nenustygstanti,
Atradus, ką turėjau iš tiesų.
Taip seniai, kai dar negimusi buvau.
Tuo, kuo dabar esu...