vienas

lyg saulėlydį
pjauna miško ašmenys
akmeniu tyli


medžiai į saulę
lapoja miškas jausmų
žiedynai soduos


akmenis vanduo
gludina upė krantą
paliečia širdį


kelmais iš vandens
lipa samanos žalios
akys vėjuotos


upokšnio krantas
saulėje ryto rasa
palieka vienas
sinonis