Ne viskas apsisiautė tamsos skara.
Dar tebeaidi dienos žingsniai ištolo.
Šviečia, boluoja šešėliai, o šalia
Gamtos laikrodis laiką skaičiuoja.

Laikas pasisislepia žmonių atminty,
Ištirpdo keisčiausias mūsų mintis.
Klykdami kyla jausmų paukščiai nakty,
Snapuose nusinešdami vogtas viltis.

Gamtos laikrodis suskaldo dienas,
Tyliai sunaikina viską iš lėto.
Tačiau jis kuria ir gražias dienas,
Nuo tavo veido rūpesčius nubaido.