Kruvinas raudonas ratas,
Stovi Ji jo vidury.
Pamestas jausmų likutis
Užkoduoja sąžinės kelius.

Gal ji beširdė, gal ir ne,
Bet tie žaidimai kruvini.
Ji neslopina, ji tik žudo.
Kraujo ratas taps karstu.

O karste gulės visi,
Kas negerbs, juos vysis praeitis.
Sustabdyt jie negalės,
O žaidimas prasidės.

Klyks balsai sielų iškankintų.
– Cha, žinosit, kaip juokinga.
Ji tik juoksis ir žiūrės.
– Dekit, sielos, iš eilės!

Pamanyk, jai visvien.
Ratas pildysis, visi išvien.
Kas dar bus? Ratas dings?
Ne, nedings, jis tik didės.

Sielos dings kraujo klanuose.
Ji bus laiminga, – tokia jūsų dalia!
Ir žaidimas pasibaigs,
Iki kito karto ji atleis.