Akis atverkim
Kodėl dažnai
Dar abejojame
Širdies tyrumu,
Šaltinio vėsa,
Kodėl dažnai,
Dažnai dejuojame,
Kad per sunki slegia našta?
Kodėl toli,
Toli pasiliekame
Nuo savo svajonių
Ir ateities,
Kodėl atrodo,
Kad jau niekam, ne
Mūsų meilės nebereikės?
Kodėl ir vėl
Jausmų šaltiniai
Išsenka staiga,
Kai šaukias kažkas
Švelnumo, gerumo
Gal paskutiniojo,
Bet negali sieloj jų surast...
Kodėl dažnai
Žvilgsniu palydime
Vienišą paukštį
Dangaus skliaute,
Sparnuotos laisvės
Mes jam pavydime,
Neužauginę skrydžio savyje...
Akis atverkime
Saulės tekėjiman,
Paukščiu čiulbėkime,
Šlamėkim žole –
Gal vėl pelnysime
Pasitikėjimą
Žmonių primirštų, kurie šalia...