Tylus žiemos vakaras
Ir krosnyje tas tyras lašas kūrenasi.
Šlamančiu garsu, bet be jokių aimanų ir verksmų
Liepsnojanti ugnis primena tamsoje begęstančią šviesą.
Tas lašas tylus, ištvermingas
Kaip putojantis vynas vandens stiklinėj,
Žmogaus dvasios žiupsnelio įbertas,
Dabar priverstas
Pasiduoti čia, savo tėvynėje,
Negalėdamas sušukti
„Man skauda“.