Tvinkčioja smilkiniai nuo karščio,
Drobule įaustas kaklas kriokia,
Balta spalva dabinas sodai,
Kranklys dangum nušvokščia.

Įaustas kaklas chrizantemom žydi,
Eglišakės boluoja paakiais,
Užtamsintos aglim blakstienos,
Prasitaria tik krištolo lašais.

Nuvarva syvai valso paskutinio.
Į gelmę renkasi antarktikos vilkai
Pabrukę uodegas mėlynėn žiopso
Pražiodyti žydrųjų jau nasrai.

O akys, melsvos akys žiba,
Gyvenimo lietus, kad ir audra
Tegul išskalbia mano sielos rūbus,
Prašau, palikite mane dar čia.

O meldžiamieji, leiskit saulės šviesą
Rieškutėmis dar semti paryčiais,
Nekiškit mano rankų į belangę,
Palikit džiaugtis vasaros miškais.

Išglostysiu kiekvieną medį,
Išlupsiu krūmus aš iš dilgėlių,
Tik leiskit savo rankom gėlę
Priglaust prie savo paširdžių.

Nekiškit mano rankų į belangę,
Palikit džiaugtis vasaros miškais.
Užtamsintos aglim blakstienos
Prasitaria tik krištolo lašais.