Žiba skaidriame vandenyje
Tokios žalios, išsigandusios.
Žiūri ta vienintele linkme,
Kur nebūtis šešėliuos slapstos.

Ir nežinai, ar pajudės, ar ne,
Tik žiūri išgąstingai.
Žiba laukiniu jausmu,
Tuo, kuris dar nepažintas.

Ir laukiniuos jausmuose
Pasiklysta jos akutės.
Tik matai, taip žybsi žybsi
Lyg kokiam senam filme.

Man jos vienos atpažintos,
Juk tas blizgesys toks tikras.
Jis laukinis, ne aktorių sukurtas,
Jos tik man vienai sukurtos.